dykavinas

dykavìnas, -à (hibr.?) smob., adj. (2) kas dykas, be darbo, dykūnas: O jūs, dykavìnai – mazgus paleidę i vaikštot Žal. Kam tu tą dykavìną maitini, tegul pats užsidirba Pžrl. B[uv]o trisdešimt dykavìnų (nedirbamų) arklių Alk.